- vienašonis
- vienašõnis, -ė adj. (2) Š, DŽ, NdŽ; LL51, SkŽ163 1. kurio dalys išsidėsčiusios viename šone: Vienašõnės avižos kap prispėja, gražu pažiūrėt iš tolo Grv. Naktižiedės žiedynas – vienašonė kekiška šluotelė rš. 2. vienam šonui, vienai daikto pusei būdingas, netolygus: Vienašonis lapų išsidėstymas BTŽ254. 3. su vienu šonu: Vienašoniai vaismedžių vainikai sp. Vienašoniai stogai rš. Vienašoniai peiliai rš. Vienašonis irklas – retas radinys rš. Rytų Lietuvoje brauktuvės daugiausia vienašonės (ašmenys tik į apačią) LEIII212.
Dictionary of the Lithuanian Language.